ASMENYBĖS

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventovės svarbą dar labiau išryškina su jos istorija artimai susijusių dvasininkų asmenybės.

PARAPIJOS KLEBONAI

Kauno parapijoje, kaip svarbiame religiniame centre, klebonais dažniausiai būdavo skiriami iškilūs LDK dvasininkai, tokie kaip Vilniaus kanauninkas ir kapitulos kancleris Baltramiejus Ciešinskis (miręs 1649), Vilniaus kanauninkas, Baltarusijos sufraganas ir Gratianopolio vyskupas Mikalojus Slupskis (apie 1619–1693), Vilniaus kanauninkas, Žemaičių dekanas, karališkasis sekretorius ir Maltos vyskupas Benediktas Jonas Žuchorskis (apie 1621–1695), Livonijos kanauninkas ir apaštališkasis protonotaras Pranciškus Mykolas Pranckevičius (1717–1787).

ŽEMAIČIŲ VYSKUPIJA

Kaunui 1864 m. tapus Žemaičių vyskupijos sostu, čia rezidavo visi Žemaičių vyskupai pradedant vyskupu Motiejumi Valančiumi (1). Amžinojo poilsio jie atgulė šventovės rūsyje įrengtoje Vyskupų kriptoje (6). Čia palaidoti Žemaičių vyskupai Motiejus Valančius (1801–1875), Mečislovas Leonardas Paliulionis (1834–1908) (2), Gasparas Felicijonas Cirtautas (1842–1913) (3), arkivyskupas Pranciškus Karevičius (1861–1945) (4). Jų atminimas taip pat įamžintas bažnyčios interjere esančiuose memorialiniuose ženkluose.

Žemaičių vyskupijos valdytojai Kaune:

1864–1875 m. Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1)
1875–1883 m. administratorius vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
1883–1908 m. Žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis (2)
1908–1910 m. administratorius vyskupas augziliaras Gasparas Felicijonas Cirtautas
1910–1913 m. Žemaičių vyskupas Gasparas Felicijonas Cirtautas (3)
1914–1926 m. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (4)

KAUNO ARKIVYSKUPIJA

1926 metais Kaunui tapus arkivyskupijos ir metropolijos centru, pirmuoju jos ganytoju paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959) (5), be kita ko, išvertęs Šventąjį Raštą į lietuvių kalbą.

Kauno arkikatedros kapitulai priklausė šviesiausios tarpukario Lietuvos asmenybės: tautos dainius prel. Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932); poetas, filosofas, literatūros kritikas, redaktorius, vienas iš Ateitininkų organizacijos kūrėjų prel. Adomas Jakštas-Dambrauskas (1860–1938); ilgametis Kauno kunigų seminarijos bažnytinio giedojimo dėstytojas ir melomanas kan. Juozapas Byla (1871–1944); Kauno arkivyskupijos valdytojas 1944–1947 m., nusipelnęs Pasaulio tautų teisuolio vardo už žydų vaikų gelbėjimą iš Vilijampolės geto prel. Stanislovas Jokūbauskis (1880–1947); „Šv. Kazimiero“, „Vaikelio Jėzaus“ ir kitų draugijų steigėjas, kalbininkas ir redaktorius prel. Povilas Januševičius (1866–1948); daugelio katalikiškų organizacijų steigėjas, Steigiamojo Seimo atstovas, rašytojas, ilgametis arkikatedros viceprepozitas kan. Povilas Dogelis (1877–1949). Visi jie palaidoti Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje. Vyskupų kriptoje 1931 m. atilsį rado Šventojo Tėvo atstovas Lietuvai prel. Luigi Faidutti (1861–1931), o 1998 m. čia perlaidotas ir arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas.

PAL. JURGIS MATULAITIS

1918 m. gruodžio 1 d. būtent Kauno katedroje buvo konsekruotas Vilniaus vyskupu. Daug prisidėjęs prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių pagerinimo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo, amžinojo poilsio 1927 metais jis atgulė taip pat Kauno arkikatedros Vyskupų kriptoje ir tik 1934 m. buvo perlaidotas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios koplyčioje (dabar Marijampolės bazilikos Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia).

SOVIETMEČIU

valdžia drastiškai kišosi į Katalikų Bažnyčios vidaus organizaciją ir valdymą, dvasininkų skyrimą, įvairiais būdais trukdė jų dvasinę veiklą. 1944 m. arkivyskupui Juozapui Skvireckui pasitraukus į Vakarus, Kauno arkivyskupiją administratoriaus teisėmis 1944–1947 m. valdė kapitulinis vikaras prel. Stanislovas Jokūbauskis, o šiam mirus – 1947–1965 m. kan. Juozapas Stankevičius. Tik politinio atšilimo laikotarpiu vėl tapo įmanomas vyskupų skyrimas. Vyskupiją apaštalinio administratoriaus teisėmis 1965–1979 m. valdė vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas, 1979–1988 m. Liudvikas Povilonis, 1988–1989 m. Juozas Preikšas. Šventovės kasdiene veikla ilgą laiką rūpinosi Kauno arkivyskupijos oficiolas mons. Pranciškus Juozapavičius.

ATGIMUSI LIETUVA

Tik atgavus Nepriklausomybę Katalikų Bažnyčios gyvenimas Lietuvoje stabilizavosi, atgijo ir išsiskleidė. Kauno arkivyskupu 1989 m. tapo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000, palaidotas Kauno arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje).

Nuo 1996 m. Kauno metropolijai ir arkivyskupijai vadovauja arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Kauno arkikatedroje iš arkivyskupo rankų kunigystės šventimus priima naujai įšventinami Kauno arkivyskupijos kunigai ir diakonai.

Nepriklausomybės laikotarpiu Kauno arkikatedros šventoriuje amžinojo poilsio atgulė Kauno kunigų seminarijos rektorius, dėstytojas ir kompozitorius mons. Pranciškus Tamulevičius (1923–2006) ir ilgametis Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Vladislovas Michelevičius (1924–2008).

KAUNO ARKIVYSKUPIJOS VALDYTOJAI:

1926–1944 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas
1944–1947 m. administratorius kapitulinis vikaras prel. Stanislovas Jokūbauskis

1947–1965 m. administratorius kapitulinis vikaras kan. Juozapas Stankevičius
1965–1979 m. apaštalinis administratorius vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas
1979–1988 m. apaštalinis administratorius vyskupas Liudvikas Povilonis
1988–1989 m. apaštalinis administratorius vyskupas Juozas Preikšas
1989–1996 m. Kauno arkivyskupas metropolitas kardinolas Vincentas Sladkevičius
1996–2015 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ (nuo 2019.09.01 kardinolas)
2015–2019 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.
2019–2020 m. apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius

Nuo 2019 vasario 19 d. – Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas

KITOS ŽYMIOS ASMENYBĖS

Su Kauno arkikatedra glaudžiai siejasi ir daugelio kitų žymių Lietuvos asmenybių gyvenimai. Pvz., kompozitorius, vargonininkas ir dirigentas Juozas Naujalis (1869–1934) daug dešimtmečių grojo vargonais ir vadovavo Kauno arkikatedros chorui. Jo įpėdiniu tapo kompozitorius ir vargonininkas Pranciškus Beinaris (1921–2007). Jiems atminti vargonų chore įrengtos memorialinės lentos.

Parengta pagal © tekstą dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės, 2013