ARCHITEKTŪRA

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventovė, regis, nuo pat pradžių rengėsi savo išskirtiniam vaidmeniui Kauno miesto ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje.
Ji buvo vienas pirmųjų ir seniausių mūrinių pastatų Kauno mieste. Prie šios pagrindinės – tuomet parapinės miesto bažnyčios XVI a. viduryje suformuota taisyklinga stačiakampė aikštė su Rotuše centre.

GOTIKA

Kauno arkikatedra bazilika – didžiausias gotikos stiliaus sakralinis pastatas Lietuvoje (navų dalis – 51,4 x 33,75 m, presbiterija – 28,4 x 12,6 m). Tai vienintelė Lietuvos gotikinė bažnyčia, turinti nors ir vėliau suformuotą bazilikinį tūrį.

Remiantis 1413 m. paminėjimu, bažnyčia datuojama XV a. pradžia.

Manoma, kad tada pradėtas mūryti navų dalies kontūras: pakloti pamatai ir išmūryta šiaurinės, vakarinės ir pietinės sienos apatinė dalis. Čia matomas seniausias ankstyvosios gotikos mūras, klotas iš didelių, nevienodo dydžio plytų gotikinio rišimo būdu (kiekvienoje eilėje kartojama vienos ilgainės ir vienos trumpainės plytos kaita), į kurį įterpti iš perdegtų plytų sudaryti rombų ir kryželių ornamentai. Sienos ties pamatu yra net 2–2,6 m storio. Vis dėlto dėl lėšų stokos navų dalis apie 120 metų stovėjo nebaigta, o kaip bažnyčia naudota tik jos presbiterinė dalis su zakristija ir empora. Būtent tokį tūrį ir formą atitinkantis bažnyčios pastatas pavaizduotas apie 1600 m. sukurtoje Tomo Makovskio graviūroje.

Dabartinė presbiterija ir prie jos šiaurinės sienos prigludusi dviaukštė zakristija-empora priklauso jau brandžiosios gotikos laikotarpiui ir pastatytos XV a. pabaigoje (ankstesnės presbiterijos rasti tik pamatų fragmentai). Presbiterija yra taisyklingo plano, keturių travėjų, su trisiene apside, perdengta tinkliniais skliautais su vientiso, nepasikartojančio piešinio nerviūromis. Pastato išorėje 26 m aukščio sienas laiko liekni, keturių skirtingų skerspjūvių kontraforsai – tai savitas Lietuvos gotikos elementas.

Zakristija ir empora virš jos yra trijų travėjų, perdengtos įspūdingais ir unikaliais krištoliniais skliautais su keturkampių žvaigždžių motyvais, uždengiančiais net 7,8 m plotį (kitose šalyse jis neviršija 7,5 m). Tai vieni ankstyviausių krištolinių skliautų Lietuvoje ir Europoje.

RENESANSAS

Bažnyčios navų statybos atnaujintos tik 1624 metais ir truko visą XVII a. pirmąją pusę, pastatui suteikdamos renesanso stiliaus bruožų. Šiuo laikotarpiu baigtos mūryti šoninės navos su suporintais pusapskričių arkų langais, sumūryti pilioriai ir paaukštinta vidurinė nava, taip suformuojant bazilikinį bažnyčios tūrį. Vakariniame fasade pastatyti du masyvūs bokštai (po 1732 m. gaisro liko tik vienas, 41,9 m aukščio).

BAROKAS

Šis stilius vyrauja bažnyčios interjere (navų dalies didžiojo orderio piliastrai, arkos, skliautai) ir altorių ansamblyje. 1682 m. šventorius buvo apjuostas mūro tvora su dvejais vartais, kuri skyrė sakralią bažnyčios erdvę nuo pasaulietinio miesto (pietinė ir vakarinė tvoros dalis nugriauta 1960 m.).

KLASICIZMAS

Šiuo laikotarpiu laikotarpiu išmūrytos vidurinės navos arkos, sienos apjuostos tinkuotu karnizu, kuris matomas vidurinės ir šoninių navų pastogėse. 1820 m. priešais vakarinį portalą pastatyti klasicizmo stiliaus šventoriaus vartai (nugriauti 1960 m.).

ISTORIZMAS

Itin dideli bažnyčios pertvarkymo darbai vyko rengiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms. 1881 m. išplėsta presbiterijos erdvė priešais didįjį altorių, padarytas naujas įėjimas į zakristiją, padidinta vargonų tribūna (arch. Ustinas Golinevičius), joje įrengtas neogotikinis vargonų prospektas. Prie presbiterijos pietinės sienos 1893–1895 m. pagal architekto Florijono Vyganovskio projektą sumūryta neogotikos formų Švč. Sakramento koplyčia, į kitą vietą perkelti šoniniai įėjimai į bažnyčią, įrengti trys bažnyčią, koplyčią ir zakristiją jungiantys neobaroko portalai, grindys išklotos betono plytelėmis.

XX ir XXI AMŽIUS

XX–XI amžius Kauno arkikatedroje bazilikoje sietinas su nuodugnių mokslinių tyrimų, remonto ir restauravimo darbais. 1970–1976 m. vyko remonto ir architektūros fragmentinio restauravimo darbai (arch. Stefanija Čerškutė, Napalys Kitkauskas), tyrinėti bažnyčios rūsiai, pamatai, sienų ir piliorių mūras (archeologas Karolis Mekas).

Nuo 2004 m. vyksta kapitaliniai remonto ir restauravimo darbai: pažemintas ir perklotas šventoriaus grindinys, šventovėje įvestas grindinis šildymas ir vėdinimo sistema, grindys išklotos granito plytelėmis, restauruoti presbiterijos skliautai, vitražiniai langai ir didžiojo altoriaus ansamblis, vargonai.

2008 m. šalia Kauno arkikatedros bazilikos pastatyti ir pašventinti Šv. Petro ir Pauliaus parapijos namai (arch. Regina Žukauskienė, Zigmas Bagdonas).

© Tekstas dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės, 2013