"Ženkite prie Jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus." (Pt 2-4)
"Kryžius - ne kankinimo, ne kančios ženklas, o Dievo meilės, Jo apkabinimo išraiška. Šiandien mes į kryžių galime žvelgti su meile ir viltimi, nes Jėzus buvo ant jo išaukštintas. Kryžius tarsi Dievo įnagis, kuris išrauna mūsų nuodėmes, ir paruošia mūsų sielas meilei, tikėjimui ir vilčiai" - taip parapijiečiams stabtelėdamas 13 ir 14 Kryžiaus kelio stotyse kalbėjo kunigas dr. Nerijus Pipiras. Net juodžiausią netekties valandą nepraraskime tikėjimo ir vilties, o prisiminkime ir kartu su Motina Marija kartokime: "Teesie Tavo valia!"
Akmuo ant Viešpats kapo nesimbolizuoja mirties. Kartais mums nereikia Dievo, tai mes užridenam Jį akmeniu. Tačiau akmuo gali verkti, nukristi ar riedėti. Mes norėtume, kad Dievas nuo mūsų gyvenimo kelio nurinktų visus akmenis, bet dažniausiai Jis tai leidžia padaryti mums patiems. Nemėtykime akmenų į kitus, o gludinkime juos gerais darbais, meile, šviesiomis mintimis ir tikėjimu.
Kaip ir kiekvieną sekmadienį kelionėje piligrimus lydėjo nuostabi muzika, kurią dovanojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos pedagogė kanklininkė Dileta Kubilienė.
Padėkojęs parapijiečiams už gražią ir prasmingą gavėnios kelionę, kunigas Nerijus Pipiras pasidžiaugė, kad Kryžiaus kelio kelionėje mes ne tik klausėmės apmąstymų ar nuostabios muzikos. Mes tapome šios piligriminės kelionės dalyviais ir , galbūt, radome savo vietą šiame kelyje. Tai buvo mūsų širdies kelionė.
Lilija
