"Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro." (Lk 23, 34).
Ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį Kauno arkikatedros parapijiečiai tęsė piligriminę kelionę, apmąstydami Kryžiaus kelio 10- 11 -12 stotis.
Ragindamas susirinkusius savo noru mylėti, tikėti ir ieškoti Dievo, kunigas Robertas Grigas jautriai kalbėjo apie meilę, kuri negali būti priverstinė, apie tikėjimą, kuris kyla žmogui iš meilės Dievui, apie atleidimo esmę, kuri kainuoja. Savo gyvenimo pavyzdžiu reikalinga liūdyti meilę Dievui, nenurengti, o aprengti reikalinga vargšus ir stokojančius. Mūsų gyvenimas yra Dievo dovana, o tai ką mes darome su savo gyvenimu, yra mūsų dovana Dievui. Mirties nebijo žmonės, kurių gyvenimas vertingas. Pasmerktas mirčiai Jėzus nieko nekaltina, o moko mus kantriai priimti skausmą, atleisti, kai už tavo gerumą atsilyginama patyčiomis ar pykčiu. Mirtis mūsų neišskiria, netgi suartina, nes visi einame tuo pačiu keliu ir susitiksime toje pačioje vietoje. Kai supranti savo laikinumą, labiau brangini tai, ką turi. Kiekvienam iš mūsų reikalinga kantrybė ir žinojimas, kad Jėzaus ištiestos rankos ant kryžiaus tam, kad apkabintų mus paklydusius ar suklupusius.
Kelionės stabtėlėjimus lydėjo nuostabios saksofono ir klavišinių melodijos, kurias dovanojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos mokytojai Aivaras Ūsas ir viešnia iš Singapūro Evangelina Liew.
Lilija
